Operų siužetai

                   Ričardas Vagneris

                                             

 

   Ričardas Vagneris (Richard Wagner) - gimė 1813 m. gegužės 22d. Leipcige - mirė 1883 m. lapkričio 13d. Venecijoje. Garsus vokiečių kompozitorius, muzikos teoretikas. Vienas didžiausių vokiečių romantinės operos kūrėjų.

   Šlovės sulaukė 1842m. Drezdene. Po metų tapo Drezdene Saksonijos karališkosios operos dirigentu. 1864m. susilaukė Liudviko II palankumo ir apsigyveno Miunchene. Karalius apmokėjo jo skolas ir finansiškai jį rėmė.  

  Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Bairoite, kuriame 1876m. atidarė muzikinį teatrą,kuriame statė savo operas. 1882m. dėl sveikatos sutrikimų išvyko į Veneciją, kur po metų ir mirė.

  Vagneris, kaip asmenybė  vertinamas įvairiai, atsižvelgiant į jo įvestas muzikines ir dramatines naujoves, bei demonstruotą antisemitizmą.

  Žymiausi kūriniai: reformuotos operos - muzikinės dramos "Skrajojantis olandas", "Tanhauseris", "Lohengridas", "Tristanas ir Izolda", tetralogija "Nibelungo žiedas". 

                                                     

Trumpai apie "Lohengrinas":  Gralio karalystė- aukščiausiųjų idėjų simbolis, jos riteriai - krikščioniškųjų dorybių atstovai ir gynėjai. Lohengrino paveikslą R.Vagneris siejo ir su nesuprasta menininko paskirtimi. Operos siužeto šaltinis - Volframo von Eschenbacho (~1170 - 1220) eiliuotas romanas "Parcivalis", sukurtas pasinaudojus Chretieno de Troyes romanu "Percevalis". Šv. Gralis - legendinė taurė, iš kurios per paskutiniąją vakarienę gėręs Jėzus Kristus ir  į kurią iš jo, nukryžiuotojo, ietimi perdurto šono bėgusį kraują surinkęs Juozapas Arimatėjietis. "Lohengrino" premjera įvyko 1850m. rugpjūčio 28d. Veimare, diriguojant F.Liztui.

LOHENGRINAS

3 veiksmų, 4 paveikslų opera,
kompozitoriaus libretas 

   Brabanto hercogas mirdamas palieka du vaikus - Elisą ir mažametį Gotfriedą. Pastarasis paslaptingai dingsta. Kurstomas žmonos Ortrudos, Brabanto sosto siekiantis Telramundas kaltina Elsą nužudžius brolį. Ši nesiteisina, tik pasakoja apie sapne matytą riterį, žadėjusį ją apginti. Jam ji pažada ranką ir karūną.

   Upėje pasirodo gulbės traukiama eldija, kuria atplaukia spindinčiais šarvais vilkįs riteris. Tai jį Elisa matė sapne. Riteris stoja dvikovon su Telramuzu, gavęs Elsos pažadą juo visiškai pasitikėti,- niekuomet neklausti, kas ir iš kur jis yra.

   Riteris nugali Telramundą, tačiau dovanoja jam gyvybę. Elsa paskelbiama riterio sužadėtine. Kerštingoji Ortruda tyčiojasi iš Elsos, kad pastaroji net nežino sužadėtinio vardo. Jai pritaria ir Telramundas, pasėdamas merginos širdyje abejones. Pasibaigus vestuvių puotai, Elsa ir riteris lieka vieni. Elsa vis dėlto ištaria lemtingąjį klausimą. Į kambarį įsiveržia Telramundas ir žūsta grumtynėse.

   Riteris atskleidžia savo paslaptį: jis, Lohengrinas, Parsifalio sūnus, yra Šv.Gralio riteris, pasiųstas į žemę ginti tiesos. Tačiau žmogus turi besąlygiškai tikėti Dievo galybe.

   Ortruda triumfuodama praneša,kas iš tiesų atsitiko su Gotfriedu,- ji, burtininkė, pavertė berniuką gulbe. Jei Elsa būtų neištarusi uždraustojo klausimoir Logengrinas būtų metus čia gyvenęs, burtai būtų išnykę. Lohengrinas nuskęsta gilioje maldoje. Įvyksta stebuklas - iš padangių nusileidžia baltas balandis ir atburia Gotfriedą. Lohengrinas paskelbia jį Brabanto hercogu ir išvyksta į dangiškąją savo tėvo šalį.

Veikėjai:  

Lohengrinas (t),
Henrikas I (Paukščiagaudys), Vokietijos karalius (bs),
Friedrichas von Telramundas, grafas (bar),
Ortruda, jo žmona (s),
Elsa, Brabanto princesė (s).

Ištraukos iš operos:

Uvertiūra

http://www.youtube.com/watch?v=AcekLCkaP0A

Treulich gefuhrt  

http://www.youtube.com/watch?v=Fwr_eQrOEYk

In fernem land

http://www.youtube.com/watch?v=W1SgP9SWmUg 

 

                                                         

Trumpai apie "Reino auksas":  tetralogija "Nibelungo žiedas" (keturių operų - "Reino auksas", "Valkirija", "Siegfriedas", "Dievų sutemos"- ciklas) - unikalaus operos kūrybos reiškinys. Operų libretus kompozitorius sukūrė remdamasis XIIIa. vokiečių aukštaičių kalba parašytu eiliuotu epu "Nibelungų giesmė" bei ankstyvesniais skandinaviškaisiais jo šaltiniais (nibelungai - tamsos ir ūkanų krašte Nibelheime gyvenantieji ir didelius turtus valdantieji nykštukai; vok. Nebel (tarmiškai Nibel )-ūkana). Ciklo visuma pagrįsta didele leitmotyvų sistema; kai kurie - pvz., aukso, žiedo, kalavijo ir kt. motyvai pasikartoja visose operose. Visas ciklas pirmą kartą buvo parodytas tam tikslui Bairoite pastatytame teatre 1876m. rugpjūtį. Nuo tada ten vyksta Vagnerio operų festivaliai. Po kompozitoriaus mirties jiems vadovavo jo žmona Cosima (F.Lizto duktė), 1908-1944m. jų sūnus Siegfriedas, jo žmona Winifred; 1951m. festivalius atnaujino jų sūnūs, kompozitoriaus vaikaičiai Wolfgangas ir Wielandas. Operos "Reino auksas" premjera įvyko 1869m. rugsėjo 22d. Miunchene.

REINO AUKSAS

4 veiksmų opera,
kompozitoriaus libretas
 

  Reino upės dugne slypi lobis, kurį saugo Reino dukterysundinės. Požemių karalystėje gyvena nykštukai nibelungai. Vienas jų, Alberichas, trokšta meilės, tačiau sužinojęs,kad tas, kuris - jei atsisakys meilės - iš pagrobto aukso nukalto žiedo dėka užvaldys pasaulį, prakeikia meilę ir tampa aukso savininku.Jis su broliu Mime nukala žiedą ir  stebuklingą šalmą, kuris jo turėtoją gali paversti kuo tik nori ir perkelti į bet kur. Dievui Wotanui irgi reikia aukso, kad iš milžinų Fasolto ir Fafnerio išpirktų jaunystės ir grožio deivę Freią, kuri jiems buvo pažadėta už dievų buveinės Valhalos apstatymą. Wotanui pavyksta gauti žiedą ir šalmą iš nibelungo. Tačiau Alberichas ištaria baisų prakeiksmą - nuo šiol žiedo savininką lydės nelaimės ir mirtis.

  Wotanas milžinams atiduoda auksą, šalmą ir, labai nenoromis, tik įsikišusius žemės pramotei Eridai - stebuklingą aukso žiedą. Pradeda pildytis Albericho prakeikimas - broliai dėl aukso susiginčija, ir Fafneris užmuša Fasoltą. Sukėsti dievai, pamatę mirtį, pakyla į savo buveinę. Su deive Freia jie atgavo ir amžiną jaunystę. Tuo tarpu iš Reino dugno girdėti auksą praradusių Reino dukterų aimana.

Veikėjai:

Wotanas, vyriausiasis dievas (bar),
Alberichas, nibelungas (bs),
Mimė, jo brolis (t),
Milžinas Fasoltas (bs),
Fafneris, jo brolis (bs).

Ištraukos iš operos:

Fasolt un Fafner

http://www.youtube.com/watch?v=4jSLtUvHxgQ

Heda! Heda! Hedo!

http://www.youtube.com/watch?v=OVjXZmgI1os&feature=related 

Weya! waga woge, du welle

http://www.youtube.com/watch?v=zY5SX1iyySY&feature=related 

 

                                                       

Trumpai apie "Valkirija": tai antroji tetralogijos opera. Ji pirmą kartą pastatyta 1970m. birželio 26d.  Miunchene. Operoje gilinamasi į veikėjų jausmus, išgyvenimus. Tai brolio ir sesers meilė, pamynusi žmonių įstatymus, valkirijos Brunhildos asmeninė drama. Dievas Votanas irgi išgyvena žmogaus jausmus - nerimą dėl Reino aukso,kurį susigrąžinti jam turėjo padėtiSiegmundas, pyktį dėl Brunhildos neklusnumo.Ypač populiarūs operos puslapiai - Valkirijų skrydis ir operos pabaiga - Votano atsisveikinimas su dukterimi bei ugnies užbūrimas.

VALKIRIJA

4 veiksmų opera,
kompozitoriaus libretas
 

   Mūšyje sulūžta Siegmundo ginklai. Jis randa prieglobstį Sieglindos namuose, nežinodamas,kad ji - jo dvynė sesuo (žemėje Votanas ieškojo didvyrio,kuris išvaduotų pasaulį nuo prakeiksmo, su mirtinga moterimi yra sugyvenęs dukrą ir sūnų,kurį auklėjo didvyrio dvasia). Siegmundas vaikystėje prarado šeimą ir nebežino savo kilmės. Hundingas jaunuolyje atpažįsta vieną priešų. Svetingumas reikalauja jį apnakvinti,tačiau rytdienai Hundingas svečią iškviečia dvikovai. Siegmundas prisimena tėvą pažadėjus kardą, jei jam iškils didžiausias pavojus. Sieglinda (į nemylimo tironiško vyro vyno taurę ji įpylė migdomųjų) pasakoja,kad sykį kažkoks senis į uosio kamieną įsmeigęs kardą,- kas jį ištrauks, galės pasiimti. Tačiau dar niekam to nepavyko padaryti. Siegmundas jį ištraukia. Tarp Siegmundo ir Sieglindos pabudęs palankumo jausmas virsta nesuvaldoma aistra.

  Votanas siunčia vyriausią dukterį valkiriją Brunhildą padėti Siegmundui dvikovoje (valkirijos - karo dievaitės; mūšyje žuvusius karius jos ant savo galingų žirgų nuneša į Valhalą, kur jie tampa Votano kariais). Tačiau Fricka, šeimos židinio globėja, už baisią nuodėmę reikalauja Siegmundą nubausti mirtimi.

  Votanas negali pasipriešinti jos valiai ,- Brunhilda tepadeda Hundingui. Brunhilda pasigaili jauno didvyrio ir padeda jam dvikovoje, tačiau įpykęs dievas sudaužo jo kardą. Siegmundas žūsta, bet Votanas nužudo ir Hundingą. Brunhilda surenka kardo skeveldras ir įteikia jas Sieglindai. Tačiau ją pačią ištinka tėvo rūstybė. Už nepaklusnumą Votanas lemia jai tapti žemės moterimi; ji užmigdoma stebuklingu miegu ir apsupama ugnies žiedu. Tas, kas tą žiedą peržengs ir Brunhildą pažadins, taps jos vyru.

Veikėjai: 

Siegmundas (t),
Hundingas (bs),
Sieglinda, jo žmona (s),
Votanas (bar),
Fricka, jo žmona (mcs),
Brunhilda, valkirija (s) ir kt.

Ištraukos iš operos:  

Siegmund heiss ich

 http://www.youtube.com/watch?v=mwKhngpN0dk

Quando le sere al placido

http://www.youtube.com/watch?v=iNAKKjOUfqQ&feature=related

O sussestes wonne

http://www.youtube.com/watch?v=_DMXxJHStyY 

                                                           

Trumpai apie "Siegfriedas": tai trečioji tetralogijos opera. Ji skirta Siegfriedo jaunystei, heroizmui, naiviam pasitikėjimui žmogumi. Siegfriedo leitmotyvas, prasidedantis kvartos prieštakčiu, atspindijaunuolio heroizmą. Dievas Votanas tampa klajūnu, ir stebi įvykius. Operos premjera įvyko 1876m. rugpjūčio 16d. Bairoito teatre.

SIEGFRIEDAS

3 veiksmų, keturių paveikslų opera,
kompozitoriaus libretas

  Siegfriedas - Sieglindos sūnus. Girios glūdumoje jį pagimdžiusi motina mirė. Kūdikį surado ir užaugino nibelungas Mimė, vildamasis,kad užaugęs Siegfriedas gaus jam aukso lobį, nužudęs slibinu pasivertusį Fafnerį, dabartinį lobio savininką. Gavęs lobį, Mimė ketina Siegfriedą nunuodyti. Siegfriedo rankose lūžta bet koks Mimės nukaltas kardas. Tuomet jis pats nusikala kardą iš nuolaužų, rastų prie jo mirusios motinos.

  Aušra miške, pilname stebuklingo lapų šlamesio ir paukščių giesmių. Siegfriedas ateina prie Fafnerio olos,kad susikautų su slibinu ir pagaliau patirtų,kas yra baimė. Jis užmuša drakoną - prakeikimas vėl išsipildo - ir, netyčia palaižęs ant piršto užtiškusio jo kraujo,ima suprasti paukščių kalbą. Visąlaik Siegfriedą lydėjęs paukštelis praneša jam oloje esant aukso žiedą ir šalmą,o kai nibelungas, juos iš Siegfriedo norėdamas atimti, rengiasi pastarąjį nunuodyti, įspėja apie nedorus Mimės kėslus. Siegfriedas užmuša neužaugą ir to paties paukštelio vedamas eina prie kalno,kur, apsupta ugnies siena, miega užburta Brunhilda. Klajūnu apsimetęs Votanas ietimi užtveria jam kelią. Tačiau Siegfriedas ją sulaužo, pereina ugnies žiedą ir Siegfriedas spindi meile ir palaima.

Veikėjai:

Siegfriedas (t),
Votanas, klajūnas (bar),
Mimė, nibelungas (t),
Alberichas, jo brolis (bs),
Brunhilda (s),
Fafneris, skibinas (bs).

Ištraukos iš operos:  

Nothung

http://www.youtube.com/watch?v=JwP5dkfGmlI&feature=related

Siegfried schmiedet sein schwert

http://www.youtube.com/watch?v=CWuEr5Eorwo&feature=related

Wache, wala

http://www.youtube.com/watch?v=9DRvh16TdT0&feature=related 

                                                           

Trumpai apie "Dievų sutemos":  tai ketvirtoji tetralogijos opera. Pagrindinė jos mintis - egoizmo, turto troškimo priešpastatymas altruizmui ir pasiaukojimui. Operos premjera įvyko 1876m. rugpjūčio 17d. Bairoito teatre. Spektakliui (taigi ir visos tetralogijos pirmajam parodymui) pasibaigus, R.Vagneris išėjo į sceną ir entuziastingai jį sutikusiai publikai sujaudintas ir laimingas pasakė,kad štai ir pasiektas jo gyvenimo tikslas. Tetralogija "Nibelungo žiedas" - be galo monumentalus veikalas. Tai 14 valandų muzikos: "Reino auksas" - apie 2,5val. "Siegfriedas" - beveik 4 val., "Dievų sutemos" - šiek tiek daugiau nei  4 val. Tetralogijos operos teatruose dažniausiai statomos atskirai. Visų operų pastatymas ir parodymas padieniui - retas ir ypatingas įvykis.

DIEVŲ SUTEMOS

Prologo, 3 veiksmų, 5 paveikslų opera,
kompozitoriaus libretas

  Kaip ištikimybės ženklą Brunhildai palikęs žiedą, Siegfriedas (žiedo prasmės jis nežino) - iškeliauja į pasaulį. Jis patenka į Gibichungų šalį, kur karaliauja Giunteris, savo pilyje gyvenantis su seserimi Gutruna ir netikru broliu Hagenu, Albericho sūnumi. Jo tikslas - atgauti iš tėvo atimtą žiedą. Klastūnai pavaišina Siegfriedą užburtu gėrimu; jis pamiršta Brunhildą, įsimyli Gutruną ir patenka jų valion. Stebuklingojo šalmo dėka pasivertęs Giunteriu, Siegfriedas atima iš Brunhildos žiedą. Ji sukrėsta - kaip svetimas galėjo pas ją patekti!

  Vėliau Brunhilda, pamačiusi žiedą ant Siegfriedo rankos, o jį patį Gutruną vadinant savo žmona, palaiko vyrą išdaviku ir išduoda Hagenui pažeidžiamiausią Siegfriedo kūno vietą. Medžiojant, kuomet Siegfriedas lieka vienas, Reino dukterys prašo grąžinti žiedą, nešantį vien mirtį, tačiau Siegfriedas paskutinę minutę apsigalvoja. Patykojęs Hagenas perveria jį ietimi, - prakeikimas dar kartą dar sykį išsipildo. Susikivirčijęs dėl žiedo su broliu Giunteriu, Hagenas nužudo ir jį. Tuo tarpu Reino dukterys Brunhildai pasako tiesą. Ant upės kranto ji įsako sukrauti Siegfriedo laidojimo laužą. Numovusi nuo vyro rankos žiedą, Brunhilda sėda ant savo žirgo ir pradingsta laužo liepsnose. Kildama aukštyn, ugnis apima Valhalą, dievų buveinę. Iš Reino bangų išnyra jo dukterys ir, pelenuose radusios žiedą, džiūgaudamos dingsta gelmėje, nusitempdamos ir Albericho sūnų. Ugnyje žiedas apsivalė nuo prakeiksmo ir grįžo į Reiną,o didvyrio mirtis nuplovė pasaulio neteisybę.

Veikėjai:  

Siegfriedas (t),
Brunhilda, jo žmona (s),
Giunteris (bs),
Gutruna, jo sesuo (s),
Alberichas, nibelungas (bs),
Hagenas, jo sūnus (bs) ir kt.

Ištraukos iš operos:

O heilige Gotter

http://www.youtube.com/watch?v=9hznQe0DlZE

Hoi-ho!

http://www.youtube.com/watch?v=qRJcWQXPGq8&feature=related

Hagen

http://www.youtube.com/watch?v=Bm720WMyt6Y&feature=related 

                                                         

Trumpai apie "Skrajojantis olandas": operos siužeto pagrindas - senovės legenda. Pgrindinė idėja - pasiaukojimas meilės vardan. Spalvinga operos uvertiūra, išryškinanti leitmotyvus, ypatinga panoramiškumu, dramatizmu. Ryškūs jūros stichiją vaizduojantys epizodai, verpėjų choras, Sentos baladė. Operos premjera įvyko 1843m. sausio 2d. Drezdene, diriguojant pačiam kompozitoriui. Tarp kitų operą netrukus pastačiusių teatrų buvo ir Rygos teatras,kurio dirigentu R.Vagneris buvo 1837-1838m.

SKRAJOJANTIS OLANDAS

3 veiksmų opera,
kompozitoriaus libretas pagal Henriko Heinės
"Pono von Schnabelwopskio memuarų" epizodą

  Norvegų jūrininko Dalando laivą audra nubloškia į įlanką. Staiga, plevesuodamas raudonomis burėmis, pasirodo juodas laivas. Į krantą išlipa pablyškęs ir liūdnas kapitonas. Sunkus prakeiksmas jį lydi - nei žemėj, nei jūroj jis neturi ramybės, jo laivo niekada nesudaužo jūros bangos, jis pasmerktas amžinai klajoti jūros platybėse. Kapitonas kreipiasi į Dalandą prašydamas prieglobsčio. Susigundęs galimybe pralobti, Dalandas siūlo jam į žmonas dukterį Sentą, ir, sulaukę tinkamo vėjo, jūreiviai plaukia namo. Laukdama grįžtančio tėvo, Santa dažnai prisimena seną blyškiaveidžio jūreivio portretą ir baladę apie užkeiktą laivą, kurio kapitoną gali išgelbėti tyros merginos meilė. Medžioklio Eriko, įsimylėjusio Sentą, sapnas tik dar labiau sustiprina merginos įsitikinimą,kad klajojantis Olandas kažkur gyvena ir laukia jos.

  Parplaukia Dalando laivas. Tėvas parsiveda svečią į namus, pasakoja apie jo turtus,o Senta atpažįsta jūreivį iš senovinio portreto. Olandas tiki, kad meilė išgelbės jį nuo prakeikimo. Jūreiviai, besilinksminantys uoste, pastebėję Olando laive keistas šviesas ir spiegimą, įtaria,kad atvykėlis ne paprastas kapitonas, o vaiduoklis. Sužinojęs apie Sentos sužadėtuves, Erikas bando ją atkalbėti, primindamas judviejų meilę. Tai nuvilia Olandą - jis atskleidžia savo užkeikimo paslaptį ir, nujausdamas, kad čia nesurado ištikimos meilės, ruošiasi į vaiduoklišką laivą klajonėms. Veltui bando sulaikyti Sentą jos tėvas ir Erikas - ji davė klajūnui priesaiką ir dabar turi jos laikytis. Senta puola į jūrą ir ištikima meilė išperka klajūno kaltes.Tolumoje skęsta Olando laivas. Mirtis sujungia mylinčias širdis.

Veikėjai:

Olandas, laivo kapitonas (bar),
Dalandas, norvegų jūreivis (bs),
Senta, jo dukra (s),
Erikas, medžiotojas (t).

Ištraukos iš operos:

Ouverture

http://www.youtube.com/watch?v=HqezCR_XzaI

Der fliegende Hollander

http://www.youtube.com/watch?v=f_U0bALN4Hs

Finale  a duet B cavatine

http://www.youtube.com/watch?v=GbrNiJz0jEw 

                                                          

Trumpai apie "Tristanas ir Isolda":  operos libretą R.Vagneris parašė pagal Gottfriedo Štrasburgiečio apie 1210m. sukurtą eiliuotą riterių romaną keltų legendos motyvais. "Tristanas ir Isolda" nepanaši į įprastą operą su arijomis, ansambliais ir kt. "Begalinės melodijos" idėjos vedama veikalo muzika nesustabdomai srūva, operą paversdama didele vokaline instrumentine simfonija, bylojančia apie meilės galią, grožį ir tragiškumą. Ypatingai pažymėtini jos epizodai yra įžanga, antro veiksmo meilės scena, trečio veiksmo įžanga ir Isoldos mirties scena. Operos premjera įvyko 1865m.  birželio 10d. Miunchene.

TRISTANAS IR ISOLDA

3 veiksmų scenos veikalas,
kompozitoriaus libretas

  Į Kornvalį Anglijos pietvakariuose plaukiojančio laivo denis. Tristanas lydi ten vykstančią karaliaus Markės sužadėtinę Isoldą. Tačiau Tristanas ir Isolda įsimyli vienas kitą,- sykį ji gydė Tantriu pasivadinusį sunkiai sužeistą riterį. Nors ir paaiškėjo, kad tei jis, Tristanas nukivė jos sužadėtinį Moroldą. Dabar Tristanas, ištikimas savo dėdės karaliaus pavaldinys, slepia jausmus.

  Isolda ryžtasi mirti kartu su mylimuoju. Ji liepia Brangenai paruošti taurę nuodų ir išgeria ją drauge su Tristanu. Tačiau Brangena nuodus pakeitė meilės gėrimu, kuris apsvaigina jaunuolius.

  Begalinė meilė ir ilgesys kankina Isoldą. Karaliui Markei išvykus į naktinę medžioklę, jie pagaliau susitinka sode. Tačiau taip buvo sumanęs Melotas, tariamas Tristano draugas. Marke netikėtai grįžta. Jį sukrečia žmonos ir mylimo sūnėno išdavystė. Tristanas nesiteisina - jis tik paklausia Isoldos, ar ji eis su juo mirtin ir leidžiasi Meloto sužeidžiamas.

  Ištikimasis Kurvenalis nuveža Tristaną į Kareolio pilį Bretanėje. Jo gyvybę išgelbėti tegali Isolda. Ji atvyksta, bet - per vėlai. Tristanas miršta. Atvyksta ir Marke, kad palaimintų mylimuosius,- Brangena jam pasakė, kad jų meilę valdė aukštesnės jėgos nei jų pačių valia. Tačiau Marke randa tik mirusį Tristaną ir prie jo palinkusią, iš sielvarto mirštančią Isoldą.

Veikėjai:  

Tristanas, riteris (t),
Marke, karalius (bs),
Kurvenalis, Tristano tarnas (bar),
Isolda, airių princesė (s),
Brangena, jos tarnaitė (s),
Melotas, karalius dvariškis (t).

Ištraukos iš operos:  

Prelude and Liebestod

http://www.youtube.com/watch?v=fuPDMhyGKB8&feature=related

Ich bin's, ich bin's sussester Freund 

 http://www.youtube.com/watch?v=3qhA9cc34JU

O sink hernieder

 http://www.youtube.com/watch?v=qRlStG0NHr8&feature=related