Operų siužetai

                   Julius Juzeliūnas

                                           

Julius Juzeliūnas (1916)- kompozitorius , muzikologas ,pedagogas. Jis yra sukūręs įvairių žanrų muzikos - keturis styginių kvartetus, šešias simfonijas, sonatą balsui "Melika",dainų. Scenos kūriniai: baletas "Ant marių kranto", operos "Sukilėliai", "Žaidimas".

Kunigas Antanas Mackevičius (1828-1863) - vienas 1863m. sukilimo vadų; pakartas 1863m. Kaune.

Operos premjera ,numatyta 1957m., neįvyko dėl ideologinių motyvų (vienas pagrindinių veikėjų - kunigas; operai prikištos "nacionalinės nuotaikos"). Pastatyta 1977m. spalio 29d Vilniuje.

                                                  

SUKILĖLIAI

4 veiksmų opera,
Aldonos Liobytės libretas
pagal Vinco Mykolaičio- Putino romaną "Sukilėliai" 

 1861 metai. Du baudžiaunininkai - Petras Balsys ir Juozas Pranaitis, atvykę į Kėdainių turgų, išgirsta naujieną: paskelbiamas caro manifestas,kad panaikinama baudžiava. Neapsakomą džiaugsmą temdo abejonės.

 Verbų sekmadienis. Kaimo jaunimas būriuojasi ir aptarinėja pono paliepimą eiti arti. Ponas Skrodskis gerąsias žemes norįs pasilikti sau,o valstiečiams atiduoti užpelkėjusias nederlingas vietoves. Valstiečiai, girdėję apie baudžiavos apanaikinimą ,nenori klausyti pono ir rengiasi protestuoti. Ryžtingiausiai prieštarauja Petras. Įpykęs ponas liepia jį suimti ir nuplakti negyvai. Jam paprieštarauja Katrytė, Petro mylimoji. Skrodskis ,nustebintas merginos drąsa , atkreipia dėmesį į jos grožį.

 Pono Skrodskio elgesį stebi kunigas Mackevičius. Jį jaudina ponų savivalė ir valstiečių likimas, panaikinus baudžiavą. Tuo tarpu ponas Skrodskis savo dvare svarsto,kaip palaužti valstiečių pasipriešinimo nuotaikas. Petro kaltę padidina tai,kad žandarai jo namuose randa uždraustų knygų. Skrodskis liepia atvesti dvaran Katrytę ir tuo tarpu rašp skundą vyskupui apie kunigą Mackevičių, drįstantį pono dvare skleisti maištingas mintis. Kaimo vyrai, išlaisvinę Petrą , rengiasi susirėmimui.

 Ponas Skrodskis savo miegamajame bando meilintis Katrytei, tačiau ji atkakliai ginasi. Išsilaisvinęs nuo sukilėlių prievaizdas Pšemickis ir Katrytės tėvas Kedulis atneša į dvarą žinią ,kad artinasi ginkluoti vyrai. Skrodskis įsako Katrytę negyvai nuplakti,o pats pabėga. Sukilėliai užima rūmus. Prie nukankintos mylimosios Petras prisiekia keršyti skriaudėjams. Iš tolo pasigirsta Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių būrių šūksniai. 

Veikėjai: 

Mackevičius (bar),
Petras (t),
Katrytė (s),
Kedulis (bs),
Juozas (bar),
Skrodskis (bs) ir kt. 

                                    

                  Amilcare Ponchielli

                                          

A.Ponchielli (1834-1886)- italų dirigentas ,vargonininkas, kompozitorius, 8 operų autorius, pedagogas. Žymiausia jo opera "Gioconda". Opera "Lietuviai" (1874m.) įdomi istorine tematika, lietuvių tautos bruožų išaukštinimu. Pirmą kartą ji buvo pastatyta Milano alla Scala teatre, vėliau buvo statoma Sankt Peterburge,o 1981m. Čikagos lietuviai, pakeitę kai kuriuos vardus (Vitoldo-į Germaną, Valterio- į Kernių ir kt.), dar kartą atgaivino operą apie lietuvių tautos kovas.

 1991m. Čikagos lietuvių opera drauge su Lietuvos operos ir baleto teatru parengė bendrą pastatymą JAV ir Vilniuje. 

                                                  

LIETUVIAI

Prologo ir 3 veiksmų opera,
Antoninio Ghislanzoni libretas pagal
Adomo Mickevičiaus poemą "Konradas Valenrodas"

 Dainius Viltenis aprauda tėvynainius,žuvusius mūšyje su kryžiuočiais. Kariai sužino,kad dėl praleimėto mūšio kaltas išdavikas Germanas. Kernius, kurį vaikystėje pagrobė ir augino kryžiuočiai,nusprendžia vykti į Marienburgą, įgyti jų pasitikėjimą ir, pasiekus aukštą padėtį, susidoroti su Ordinu. Su Kerniumi vyksta Viltenis.

  Praeina 10 metų. Per tą laiką Kernius tampa Ordino magistru Konradu Valenrodu. Aikštėje susirenka Marienburgo gyventojai,kurie sveikina Konradą, grįžusį po sėkmingų mūšių Ispanijoje. Čia atvedami ir lietuvių belaisviai, pasmerkti mirčiai. Minioje pasirodo ir Konrado žmona Aldona, apsigobusi maldininkės apsiaustu. Ją atpažįsta Erdvilis ir Viltenis.

 Puota Marienburgo pilyje. Magistrui nusibosta šokiai, jis nori išgirsti didvyrišką dainą. Prisidengęs veidą gobtuvu, Erdvilis siūlosi padainuoti. Jo daina - apie kenčiančią ,bet pasiryžusią kovoti Lietuvą,apie karį ,užmiršusį savo priesaiką Tėvynei. Supykę kryžiuočiai griebiasi kardų, bet Konradas juos sulaiko. Tarp susirinkusiųjų jis atpažįsta Aldoną. Ją pastebi ir Germanas. Netoli mūšio lauko prie kryžiaus meldžiasi Aldona. Pasirodo Konradas. Jis įvykdė savo priesaiką - kryžiuočių kariauna nualinta,tėvynei nebegresia pavojus. Pasigirsta kryžiuočių riksmai. Jie sužino,kas iš tikrųjų yra Konradas, ir Ordinas pasmerkia jį mirčiai. Nuvykęs į Marienburgą, Konradas išgeria taurę nuodų ir sviedžia savo teisėjams po kojų magistro regalijas. Įbėga lietuvių kariai. Beprasidedantį susirėmimą sulaiko Aldona. Vėlių choras apsupa Valenrodą.

Veikėjai: 

Aldona (s),
Konradas, Kernius (t),
Erdvilis (bar),
Viltenis (bs),
Germanas (bs) ir kt.   

  

                   Vytautas Klova

                                      

 V.Klova (1926 m.)- parašė šešias operas: "Pilėnai", "Duktė", "Vaiva", "Du kalavijai", "Amerikoniškoji tragedija", "Ave vita" ,kuriomis pratęsė ir reikšmingai praturtino tautinės operos raidą. Jau pirmąją opera "Pilėnai" jis parodė ryškų melodisto talentą, kūrybinę brandą, pasiekė didelio populiarumo, buvo įvardytas lietuvių operos klasiku. "Pilėnai" yra vienintelė lietuviška opera ,nuo pat premjeros (1956m.) įsitvirtinusi Nacionalinio operos ir baleto teatro repertuare, ne sykį statyta ir rodyta daugybę kartų, pastatyta Čikagos lietuvių operoje (1994m.). Vytauto Klovos veikalai dėl melodingumo, artimumo tautinės kūrybos dvasiai yra populiarūs, mėgstami atlikėjų ir publikos; ypač plačiai dainuojamos dainos, operų arijos bei chorai.Daugumos V.Klovos operų libretus parašė Jonas Mackonis - dailininkas, pedagogas, rašytojas. 

                                                 

PILĖNAI 

4 veiksmų opera,
Jono Mackonio libretas

  Pilėnų kunigaikštis Margiris turi dukterį Eglę, pamilusią Nalšios kunigaikštį Rūtenį. Čia gyvena ir jo augintinė Mirta,susižavėjusi jauno, nors ir nekilmingo, Pilėnų kario Ūdrio narsa. Kol merginos svajoja apie savo mylimuosius,į pilį atvyksta kryžiuočių pasiuntinys Ulrichas ir kursto Margirį pradėti karą prieš Gediminą. Pasirodo svečiai- tai Rūtenis atvyksta aplankyti savo mylimosios. Prasideda puota, kryžiuotis pasišalina, bet jis suspėja pilyje pasėti nesantaiką , pasakydamas Mirtai ,kad Margiris nesąs jos tikras tėvas. Iš Ulricho Mirta sužino,kad Margiris yra jos tėvo žudikas. Kryžiuotis pažada padėti jai atkeršyti už tėvą. Mirta pakalbėjusi su Margiriu ir įsitikinusi kryžiuočio teisumu , parodo jam slaptą pilies požemio išėjimą. Puotos įkarštyje pasigirsta žinia ,kad kryžiuočiai supa pilį. Neradęs Mirtos ir Ulricho ,Margiris pasiunčia Ūdrį patikrinti požemio išėjimo. Kryžiuotis sužeidžia Ūdrį ir drauge su Mirta pabėga. Kryžiuočių stovykla. Slapta susitikęs su Mirta ,Ūdrys pasako jai tikrąją tiesą-jos tėvas žuvo kaip tėvynės išdavikas. Prakeikęs merginą ,karys skuba į Vilnių prašyti Gedimino pagalbos. Narsiai kaunasi Pilėnų gynėjai, tačiau priešo jėgos stipresnės,o Gedimino pulkai vėluoja... Užsidegus pilies sienoms, Margiris kreipiasi į visus gynėjus, verčiau mirti, bet gyviems nepasiduoti. Liepsnose žūsta visi- ir vaikai , ir pasiuntinys karys.

Veikėjai: 

Margiris , Pilėnų kunigaikštis (bar),
Eglė, jo duktė (s),
Mirta, jo augintinė (mcs),
Ūdrys (bar),
Rūtenis (t),
Ulrichas (bs). 

Ištraukos iš operos:  

Ūdrio daina 

http://www.youtube.com/watch?v=LDMO0att8u4&feature=results_main&playnext=1&list=PL8EF61F4B265E8DB5

Eglės arija

http://www.youtube.com/watch?v=JAZ2ePzhjy4&feature=related 

Margirio arija

http://www.youtube.com/watch?v=U-AnRWnOTTM&feature=related 

                                                           

Trumpai apie "Du Kalavijus" : operos siužetas remiasi istoriniais įvykiais: 1410m. liepos 15d. įvyko Žalgirio mūšis, Vytauto Didžiojo ir jo pusbrolio Jogailos,Lenkijos karaliaus,vedamos Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės sutriuškino Kryžiuočių ordiną. Pagrindinis kompozitoriaus dėmesys sutelkiamas ne į mūšio lauką,o į asmeninę Vytauto šeimos dramą. Meilė tėvynei ir pasiaukojimas iškeliami aukščiau asmeninių interesų.

 Kryžiuočiai apibūdinami muzikos disonansaisir choralu, lietuviai- liaudiškomis melodijomis. Tautos kančios tema atskleidžiama sekundinėmis intonacijomis. Įdomus operos epizodas - "Žalgirio mūšis". Operos premjera įvyko 1966m. spalio 8d. Vilniuje. 

 

DU KALAVIJAI 

Prologo ir 4 veiksmų opera,
Jono Mackonio libretas

  Rauda kryžiuočių nusiaubta Žemaitija. Lietuvos Valdovą slegia žmonių ainamos... Vytautas Didysislankosi magistro Ulricho von Jungingeno pilyje Marienburge,kur įkaite laikoma kunigaikštienė Ona. Magistras sutinka paleisti belaisvius ir įkaitus lietuvius,jei Vytautas nekurstys žemaičių prieš Ordiną, padės žygyje prieš lenkus ir įkaitais paliks abu sūnus. Vytautas sutinka. Grįžęs į Trakus ,Vytautas su Jogaila rengiasi žygiui prieš križiuočius. Iš Marienburgo grįžusi Ona praneša,kad dėl to kryžiuočiai grasina nunuodyti sūnus. Tačiau Vytauto ryžtas nepalaužiamas. Marienburge kryžiuočiai nunuodija jaunuosius kunigaikščius.

 Žalgirio laukas. Kryžiuočių pasiuntinys atvyksta siūlyti paliaubų: Vytauto sūnūs liks gyvi, jei jo kariuomenė pasitrauks. Vytautas tėvynės labui aukoja sūnus. Kryžiuočiai pralaimi mūšį.
"Šlovinkit Žalgirį, šlovinkit,dainiai!"

Veikėjai: 

Vytautas, Lietuvos didysis kunigaikštis (bar),
Ona,jo žmona (s),
Jogaila, Lenkijos karalius (bs),
Dainius, Vytauto sūnus (t),
Šviedrys, Vytauto sūnus (bar),
Ulrichas von Jungingenas, Kryžiuočių ordino magistras (bs).