Operų siužetai

                 Džakomas Pučinis

                                      

 Džakomas Pučinis (Giacomo Antonio Domenico Secondo Maria Puccini). Gimė Lukoje (Italija) 1858m. gruodžio 22d. Mirė Briuselyje 1924m. lapkričio 29d. Buvo italų kompozitorius.

  Gimė Italijoje, muzikantų šeimoje. 1876m. išgirdęs Dž. Verdžio operą "Aida" , jis pasirinko muzikos kūrėjo kelią. Studijavo Milano konservatorijoje. Pirmoji opera "Vilisos" patraukė publikos dėmesį,o 1889m. La scalla tetre buvo pastatyta jo opera "Edgaras", kuri turėjo didelį pasisekimą. Žymiausios kompozitoriaus operos - "Toska", "Bohema", Madam Buterffly. Jo operos priklauso prie vyraujančių kasdieniniame pasaulio teatrų repertuaruare. Jų pagrindinė tema - asmeninės dramos, meilės, kuri reiškiama ir lyrikos, ir dramatizmo kupina muzikos kalba.

  Nebaigtoji jo opera "Turandot" buvo pastatyta 1926m. jau po kompozitoriaus mirties. Šią operą užbaigė Frankas Alfano. G. Pučinis yra sukūręs Messa di Gloria tenorui, baritonui, mišriam chorui ir orkestrui. 

                                                

Trumpai apie "Toska": ši opera yra  daugiausiai verizmo savybių turinti kompozitoriaus opera - Skarpijos despotizmas, aistra, klastingumas, kankinimai, Kavaradosi ir Skarpijos nužudymas. Kita vertus, vienintelėje "Toskoje" yra istorijos elementų,- veiksmas vyksta Napoleono karų laikais. Italų respublikonai su Napoleonu siejo Italijos laisvės viltis. Antrame veiksme nugirdęs žinią apie Napoleono pergalę prieš Austrijos kariuomenę prie Marengo (1800m. birželio 14d.), Kavardosi triumfuodamas sušunka "Pergalė, pergalė!".

TOSKA

3 veiksmų opera,
Luidži Ilikos ir Džiuzepės Džiakozos libretas pagal
Viktorieno Sardou pjesę

  1800 metai Romoje. Dailininkas Mario Kavaradosi bažnyčioje tapo Madonos paveikslą. Čia yra pasislėlęs iš kalėjimo pabėgęs Andželoti, kuriam sesuo markizė Atavanti atnešė apsiaustą. Po kurio laiko dailininkas pastebi bėglį - pasirodo, tai geras jo draugas. Andželoti prašo pagalbos - jam reikia slėptis. Jų pokalbį pertraukia pasirodžiusi Toska. Išgirdusi balsus, Toska ima įtarinėti čia buvus moterį, tačiau dailininko meilės prisipažinimai ją nuramina, ir ji išeina. Kavaradosi siūlo Andželoti slėptis jo viloje. Pasigirsta patrankos šūvis - tai reiškia, kad kalinio pabėgimas jau pastebėtas. Jo ieškoma ir bažnyčioje. Nors bėglys nerastas, Skarpija suima Kavardosi ir jį kankina, reikalaudamas išduoti Andželoti buvimo vietą. Neiškentusi mylimojo dejonių, Toska pasako slaptavietę. Skarpija siūlo Toskai sandėrį - jeigu ji atsiduos jam, Kavardosi liks gyvas, antraip jis bus sušaudytas. Toska priversta sutikti su gėdingu pasiūlymu, ir Skarpija garsiai duoda įsakymą egzekucijos vadui į dailininką šaudyti tuščiais šoviniais, o pašnibždomis pasako,kad šaudytų tikrais. Likusi su Skarpija, Toska paprašo jo raštiško leidimo išlaisvinti Kavaradosi, ir, gavusi jį smogia peiliu. laikydama laišką rankoje, Toska atbėga pas Kavaradosi ir jį nuramina,- sušaudymas bus tariamas. Nuaidi salvės, kavaradosi krinta negyvas. Toska supranta buvusi apgauta. Sužinoję apie Skarpijos mirtį, kareiviai ją apsupa. Toska probėga prie bokšto aikštelės krašto ir krenta žemyn.

Veikėjai:  

Floria Toska, žymi dainininkė (s),
Mario Kavaradosi, dailininkas (t),
Baronas Skarpija, policijos šefas (bar),
Kazare Andželoti (bs).

Ištraukos iš operos:  

E lucevan le stelle

 http://www.youtube.com/watch?v=0yr1U5x6Nw0

Vissi d'arte

 http://www.youtube.com/watch?v=zXQvPwYYVBI&feature=related

O dolci mani

 http://www.youtube.com/watch?v=F3b0P6MYTCg&feature=related

                                                    

Trumpai apie "Bohema":  1896m. vasario 1d. Turine įvyko operos premjera, dirigavo A.Toscanini. Po metų Venecijoje buvo pastatyta tokio pat siužeto R.Leonkavalo  opera "Bohema", populiarumu negalėjusi varžytis su Dž.Pučiniu. Operos veikėjų jausmai, aistros - gilūs. Kompozitorius peržengė verizmo rėmus, suteikdamas operai psichologinės lyrinės dramos bruožų. Tai meilės ir mirties drama, nerūpestingas, tačiau ir skurdus jaunų menininkų gyvenimas. Bohema (pranc. boheme, iš bohemiem - čigoniškas; žodis kilęs iš lotyniško Čekijos pavadinimo Bohemia,- mat kažkada manyta, jog čigonai yra atvykę iš ten) romantizmo laikais imta vadinti laisvųjų profesijų žmonių (aktorių, menininkų ir pan.) aplinką bei jų padriką, "nestandartinį" gyvenimo būdą, kartais ekscentrišku elgesiu, šmaikštumu, ironija pridengiant rūpesčius, buities skurdą, tikruosius jausmus. Tokių nuotaikų kupiname oepros pirmame veiksme užsimezgė lyrinė drama (Rodolfo ir Mimi arijos). Įtampai augant ryškėja, kokie nuoširdūs, gilūs gali būti šių lengvabūdžiais atrodžiusių žmonių  (ir aikštingosios Musette - tokia ji pasirodo antrame veiksme, dainuodama populiarųjį valsą) jausmai.  Operos vokalinės partijos melodingos, greta itališkos kantilenos skamba aplinką charakterizuojanti prozos kalba, šnabždesys, choro replikos, praeivių šūksniai.

BOHEMA

4 veiksmų opera,
Luidži Ilikos ir Džiuzepės Džiakozos libretas

  1830m., Paryžius. Lotynų kvartalas. Kalėdų vakarą šaltoje mansardoje poetas Rodolfo ir dailininkas Marcelis kuria krosnelę ir juokaudami bando nugalėti šaltį. Draugai Kolineas ir Šchaunardas atsineša šiek tiek malkų ir vyno. Išlydėję namo šeimininką, atėjusį skolos už butą, vaikinai atraukia į kavinukę. Rodolfo pasilieka užbaigti straipsnio, tačiau pasigirsta beldimas į duris, ir kaimynė siuvėja Mimi užeina pasiskolinti ugnies. pažintis ir pokalbis apie sunkią merginos dalią sujaudina Rodolfo. Jaunuoliai pamilsta viena skitą ir džiugiai nusiteikę risideda prie gatvėje esančių draugų. Kavinėje atsiranda Musette, buvusi Marcelio draugė, dabar lydima turtingo gerbėjo Alkindoro. Ji tebemyli Marcelį ir, palikusi gerbėjui neapmokėtą sąskaitą, iškeliauja su draugais.

  Mažoje kavinukėje Paryžiaus priemiestyje savininko užsakymu Marcelis tapo paveikslą. Jį pakviečia į laukąMimi: dažnai kosėdama skundžiasi, kad Rodolfo tapo labai pavydus. Pamačiusi ateinantį Rodolfo, Mimi pasislepia. Marceliui ir Rodolfui kalbantis išaiškėja, kad Mimi serga tuberkoliuze. Tai išgirdusi, Mimi prapliumpa raudoti. Likusi viena su guodžiaunčiu ją Rodolfo, Mimi pareikalauja, kad šis ją paliktų. Įsimylėjėliai liūdnai atsisveikina. Išyra ir Marcelio draugystė su Musette. Sukaupusi paskutines jėgas, Mimi ateina į buvusio mylimojo būstą, tačiau nepajėgia užlipti laiptais. Draugai ją įneša, paguldo, iškviečia gydytoją. Mimi laiminga - paskutines gyvenimo minutes ji praleidžia su draugu. Po skausmingo dusulio jos veidas pragiedriėja ir ji užsimerkia. Rodolfo užtraukia užuolaidas, kad saulė nepažadintų mylimosios. Mimi miršta.

Veikėjai:

Rodolfo, poetas (t),
Marcelis, dailininkas (bar),
Šchaunardas, muzikantas (bar),
Kolineas, filosofas (bs),
Mimi, siuvėja (s),
Musette (s).

Ištraukos iš operos:

Mi chiamano Mimi 

http://www.youtube.com/watch?v=4B2fHjqLvmE&feature=related

Che gelida manina

 http://www.youtube.com/watch?v=57FywNmVmWU&feature=related

Recondita armonia

 http://www.youtube.com/watch?v=lMtOtRed6Fs&feature=related

                                                     

Trumpai apie "Madam butterfly": opera parašyta amerikiečių dramaturgo D.Belasco pjesės "Geiša" motyvais pagal J.L.Longo apysaka paremtą tikrais įvykiais. Premjera įvyko 1904m. vasario 17d. Milano teatre La Scalla. Nors pasirodė įžymūs solistai - R.Strochio, G.Zenatello, G. de Luca, opera nesulaukė pasisekimo. Kompozitorius padarė naują operos redakciją, į du veiksmus padalijo labai ilgą buvusį antrą veiksmą, ir po gegužės 28d. premjeros Brešoje opera tapo viena populiariausių pasaulyje.  Panaudojant japonų muzikos motyvus, operoje subtiliai kuriama ir veiksmo aplinka, ir pagrindinės veikėjos charakteristika. Opera kartais net vadinama monodrama - taip be galo įspūdingai atskleidžiamas Čo-čo-san drama - nuo jos,jaunos mergaitės meilės jausmo iki subrendusios moters ir motinos tragiškos nevilties.

MADAM BUTTERFLY

3 veiksmų opera,
Luidži Ilikos ir Džiuzepės Džiakozos libretas

  1900m., Nagasakis. Amerikiečių laivyno leitenantas Pinkertonas susižavi jauna geiša Čo-čo-sant (angl. butterfly - drugelis) ir, nors amerikiečių konsulas Sharplesas jį atkalbinėja, rengiasi ją vesti. Jaunosios dėdė Bonza, nepatenkintas, kad dėl svetimtaučio ji ruošiasi priimti krikščionių tikėjimą, merginą prakeikia.

  Praeina treji metai. Pinkertonas greitai po vestuvių išvyko, žadėdamas sugrįžti ir pasiimti žmoną. Jis net neįtaria, kad jam gimsta sūnus. Palikta vyro ir artimųjų, Čo-čo-sant  laukia žinios. Sharplesas gauna laišką, kad Pinkertonas vedė amerikietę ir dabar ruošiasi atvykti į Nagasakį. Drauge su Goro Sharplesas aplanko Čo-čo-san ir pradeda pokalbį apie Pinkertoną. Vos sužinojusi,kad jis žada atvykti, Čo-čo-san  nebesiklauso - ji džiūgauja iš laimės. Tuo metu princas Jamadori su piršliu Goro prašo Čo-čo-san tapti jo žmona, tačiau jaunoji moteris oriai atsisako,- ji laukia grįžtančio vyro. Apie amerikiečių laivą, atvykusį į uostą, praneša patrankos šūvis. Išpuošusi namelį gėlėmis, moteris visą naktį pralaukia Pinkertono ir paryčiais užsnūsta. Staiga tarnaitė Suzuki išgirsta beldimą: prie durų stovi konsulas Sharplesas ir Pinkertonas su amerikiete žmona Ket. Sužinojęs, kad jis turi sūnų , Pinkertonas atvyko jo pasiimti. Išgirdusi balsus ir supratusi, kas įvyko, iš savo kambario atbėga Čo-čo-san. Ji neprieštarauja vyro valiai ir, švelniai atsisveikinusi su vaiku, atiduoda jį tėvui. Giliai sukrėsta netekties, Čo-čo-sant smogia sau durklu ir krinta negyva.

Veikėjai: 

Čo-čo-san (s),
Suzuki, jos tarnaitė (mcs),
Pinkertonas (t),
Princas Jamadori (t),
Goro, piršlys (t) ir kt.

Ištraukos iš operos:

Un bel di vedremo

 http://www.youtube.com/watch?v=Uut6X4E-Kgk&feature=related

Vogliatemi bene

http://www.youtube.com/watch?v=5Bror-r0Wfw

Dolce notte! Quante stelle!

http://www.youtube.com/watch?v=bOJOPJ1vtng&feature=results_main&playnext=1&list=PL0A4173FDEBF1E0F7